- siųstyti
- siųstýti, sių̃sto, sių̃stė Kt, Rod, sių́styti, -o, -ė NdŽ, Šn žr. siuntinėti: 1. Kodė pats negali nuvažiuot, kam čia kitą sių́styt Jnk. Sių̃sto sių̃sto kap i kokią slūginę Bgt. Dar ir siųstìs tave kap kokį pastumdėlį Arm. Kam tu siųstaĩ tą mergaitę? Alk. Ką tu čia vaiką siųstaĩ? Tu an jos užsigulus Lp. Tai kap nueisiu žu šelmos bernelio, tai anas mane siųstìs sunkuosna darbeliuosna (d.) Rod. Žiemą basą nevaikykit, nė vandenio nesiųstykit LTR(Brt). | refl. tr.: Surišusios siųstės viena kitą nešti tą ryšulį padėti į vaiko lopšį LTsIV545. 2. Lp Gromatą rašysiu, in tave siųstysiu TDrIV75(Vlk). Aš nueisiu in giraitę, išsikirsiu sau lazdaitę, baltai tašysiu, margai rašysiu, in mergelę siųstysiu LTR(Nmn). | refl. tr.: Įstatymus abeji rūmai kasdien vienas kitam siųstosi rš. 3. tr. kokia kryptimi laidyti, svaidyti: Geležinis jo kilpinėlis siųstė vylyčias už mintį greitesnes V.Krėv. \ siųstyti; išsiųstyti; pasisiųstyti; prasisiųstyti; užsiųstyti
Dictionary of the Lithuanian Language.
